Kauno klinikose pacientui rankos nykštys atkurtas iš kojos piršto. Jauno Kauno klinikų paciento Vainiaus istorija prasidėjo daugiau nei prieš pusmetį. Gegužės mėnesį, dirbant su staklėmis, mechanizmai netyčia įtraukė kairę plaštaką, todėl vyras neteko visų penkių pirštų. Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos gydytojas dr. Domantas Rainys sako, kad patirta Vainiaus trauma – didelis psichologinis smūgis pacientui.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atliktos dvi ragenos endotelio transplantacijos, po kurios pacientai žymiai greičiau sveiksta ir į namus gali būti išleidžiami jau kitą dieną. Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pacientui toks gydymas yra žymiai palankesnis, nes jis sveiksta lengviau, greičiau atsinaujina regėjimas, mažiau reikia naudoti vaistų: „Svarbu ir tai, kad vieną rageną galima bandyti panaudoti keliems pacientams: jei vienam pacientui reikia tik paviršinio ragenos sluoksnio, kitam pažeistas tik vidinis sluoksnis, tai vieną rageną galima panaudoti keliems pacientams. 

Pirmą kartą Lietuvoje Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro Intervencinės radiologijos skyriuje intervenciniai radiologai kartu su intervenciniais kardiologais atliko unikalią procedūrą. Tai yra pagrindinės ir stambiausios kūno arterijos – aortos – padengimas dengtu stentu (stentgraftu) dėl jos išsiplėtimo krūtininėje ir pilvinėje dalyje.

„Pirmą kartą Baltijos šalyse, taikant būtent šios ypatingos technologijos privalumus, pilvo aortos aneurizmos gydymui skirtas stentas buvo pagamintas pagal individualius paciento poreikius – išmatavimus, su specialia išėjimo anga inkstinei arterijai. Būtent dėl ypatingos aneurizmos kaklo padėties – jis apėmė dešinio inksto arteriją, – negalėjome naudoti įprastų priemonių, o atvira chirurginė operacija buvo neįmanoma“, – pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) intervencinės radiologijos gydytojas Andrej Afanasjev ir džiaugiasi atsivėrusiomis naujomis galimybėmis pacientams.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurochirurgai pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliko operaciją, kurios metu buvo panaudota šiuo metu viena iš pasaulyje inovatyviausių priemonių stuburo chirurgijoje. „Stuburą sutvirtinančių sraigtų įsukimą panaudojant specialius „inkarinius” implantus galima pavadinti perversmu šiuolaikinėje suaugusiųjų stuburo chirurgijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėja senstanti populiacijos dalis, kurios kaulo kokybė bloga, – sako VUL Santaros klinikų Neurochirurgijos centro gydytoja neurochirurgė Ona Lapteva. 

19-metė Raimonda – pirmoji pacientė Lietuvoje, kuriai Kauno klinikose atlikta inovatyvi operacija – laikinas gimdos ir kiaušidės su kiaušintakiu perkėlimas į jiems neįprastą vietą. Nauja sudėtinga operacija merginai atlikta prieš dubens spindulinę terapiją, siekiant išvengti kiaušidžių ir gimdos apšvitinimo, tokiu būdu išsaugant jos vaisingumą ateityje.

Kiaušintakiai – labai svarbus reprodukcinis organas. Jo pakitimai lemia 25–35 proc. moters nevaisingumo priežasčių. Esant kiaušintakių nepratekamumui, spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne, todėl tiriant porą, negalinčią susilaukti kūdikio, kiaušintakių tyrimas yra labai informatyvus. Moksliškai įrodyta, kad vien šio tyrimo atlikimas padidina pastojimo tikimybę.

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta kepenų transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Donorystė tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra galima dviem atvejais: po smegenų mirties ir sustojus širdies veiklai bei nutrūkus kraujotakai. Anot Nacionalinio transplantacijos biuro, Lietuvoje neplakančios širdies donorystė įteisinta 2015 metų pabaigoje ir imta taikyti 2016 metais. 2016 metais registruoti du neplakančios širdies donorystės atvejai, 2020-aisiais – keturi, 2021-aisiais – šeši. Šis atvejis – tryliktas.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos medikams ruduo ypatingas atliktų naujų procedūrų gausa. Rugsėjį čia atliktos net trys unikalios aortos vožtuvo sistemos (TAVI) implantacijos. Iš jų dvi procedūros atliktos pirmą kartą Lietuvoje, o viena – pirmą kartą Kauno klinikose. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas pabrėžia, kad šiandien, turint moderniausią įrangą ir profesionalią specialistų komandą, galima imtis vis sudėtingesnių procedūrų.